Knygos paaugliams ir jaunimui, kurias verta perskaityti
15 мая 2023 г.
Knygos paaugliams, kurias verta perskaityti dar mokykloje – tai laikui nepavaldi klasika apie žmogiškąsias vertybes, socialinius santykius ir svarbius istorinius laikmečius. Jaunystėje perskaityti literatūriniai kūriniai dažnai tampa vienais svarbiausių gyvenime, padedančiais suformuoti jaunuolių požiūrį į pasaulį ir save. Interneto knygynas patogupirkti.lt pristato svarbiausias literatūrinio pripažinimo sulaukusias ir daug peno apmąstymams suteikiančias lietuvių ir užsienio autorių knygas paaugliams ir jaunimui.
Ruta Sepetys „Tarp pilkų debesų“
Tai istorija apie laikmetį, kai Lietuva buvo ištrinta iš pasaulio žemėlapio ir pasislėpė užmarštin grėsmingo priešo šešėlyje. 1941 m. penkiolikmetė Lina ruošiasi dailės studijoms ir artėjančiai vasarai, tačiau netikėtai vieną naktį pro namų darus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir Liną kartu su motina bei broliu suvaro į gyvuliams skirtą traukinio vagoną, keliaujantį į šalčiu alsuojantį Sibirą.
Toli nuo gimtųjų namų, Lina narsiai grumiasi už savo ir savo šeimos gyvybę, paslapčia nuo pareigūnų siunčia meninius pranešimus, tikėdamasi, jog šie pasieks įkalintą tėtį ir duos jam žinią, jog šeima vis dar gyva. Tremties baisumų akivaizdoje šviesos įžiebia šilta meilės kibirkštis tarp Linos ir jos bendraamžio Andriaus, suteikianti vilties kovoti už išgyvenimą.
„Tarp pilkų debesų“ – pirmoji Rutos Sepetys, lietuvio pabėgėlio duktės iš Jungtinių Amerikos Valstijų, knyga, pasirodžiusi 2011 m. Neįprasta, jog šį knyga apie svarbią ir skaudžią lietuvių istoriją pirmiausia buvo parašyta anglų kalba, o tik po to buvo išversta į lietuvių kalbą. Pasirodęs romanas susilaukė daugybė liaupsių ir dvi savaites iš eilės puikavosi „New York Times“ bestselerių perkamiausių knygų dešimtuke.
John Green „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“
Jautri, tyra ir apie gyvenimo trapumą priverčianti susimąstyti amerikiečių rašytojo John Green knyga „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ – tai istorija apie dviejų jaunuolių meilę, kuri sugraudins, prajuokins, pripildys šilumos ir liūdesio, o svarbiausia – paskatins džiaugtis šia akimirka ir pamilti gyvenimą.
Šešiolikmetė Heizelė serga ketvirtos stadijos skydliaukės vėžiu. Ji supranta, jog mirtis tūno už kampo, nors tėvai daro viską, ką gali, kad paauglė patirtų „normalų“ gyvenimą. Vėžiu sergančių vaikų paramos grupėje ji sutinka vėžį nugalėjusį Ogastą ir tarp jaunuolių užsimezga graži draugystė. Jaunuoliai kartu leidžia dienas, narplioja egzistencinius klausimus, tačiau netikėtai atsinaujina klastinga Ogasto liga ir Heizelės mirties baimę nustelbia kita – jog ji mirs ne pirma.
Oscar Wilde „Doriano Grėjaus portretas”
Tai – vienintelis anglų klasiko Oscaro Wilde‘o romanas, kuriame pasakojama apie jaunuolio aristokrato Doriano Grėjaus transformaciją. Išvaizdus jaunuolis atvyksta į Londoną kur, ilgai netrukus, užkariauja aukštuomenės simpatijas ir atsiduoda visiems gyvenimo teikiamiems malonumams bei geiduliams. Vis dėlto, Dorianas turi paslaptį – namuose jis slepia meistro nutapytą paveikslą, kuriame atsispindi veikėjo palaido malonumų gyvenimo pasekmės – paveikslas sensta, o Doriano kūnas išlaiko žydinčią jaunystę. Galiausiai jis nesugeba suvaldyti savo aistrų ir padaro nusikaltimą, o baimė, jog kas nors atras jo paveikslą ir išsiaiškins paslaptį virsta paranoja.
O. Wilde‘as parašė „Doriano Grėjaus portretą” vos per tris savaites, o iškart po jo paskelbimo kilo skandalai, esą rašytojas skatina amoralaus gyvenimo būdo propagavimą. Visgi, filosofiškas kūrinys apie grožio tuštybę ir hedonizmo kultūrą susilaukė skaitytojų palaikymo, o jo aktualumas išliko iki šių dienų.
Erich Maria Remarque „Vakarų fronte nieko naujo“
Epochos metraščiu laikomas vokiečių rašytojo Ericho M. Remarque‘o romanas „Vakarų fronte nieko naujo“ – vienas pirmųjų kūrinių, kuriame Pirmasis pasaulinis karas vaizduojamas su tragizmo, ne pasididžiavimo gaida. Knygoje pasakojama apie gimnazistą Paulių Boimerį, kuris, įkvėptas patriotiškų pasakojimų, kartu su klasės bičiuliais tampa savanoriu kariu Pirmajame pasauliniame kare. Jis bejėgiškai stebi, kaip bendraamžiai kovoja vienas prieš kitą tik dėl to, jog skiriasi jų uniformos ir prisiekia pasipriešinti bet kokiai beprasmės neapykantos apraiškai.
1928 m. išleidus romaną, naciai jį degino, o E. M. Remarque‘ui buvo prilipdyta tautos išdaviko etiketė, tačiau vos per kelis mėnesius buvo parduoti net keli milijonai knygos kopijų. Karo ir jo sužlugdytų žmonių gyvenimą vokiečių rašytojas tęsia ir kitame žymiame savo romane „Trys draugai“.
Jerome David Salinger „Rugiuose prie bedugnės“
Tai – visų laikų paauglių ir jaunimo biblija laikomas kūrinys apie jaunuolį Houldeną ir jo nesibaigiantį protestą prieš kasdienybę, rutiną ir visuomenės primestas taisykles. Mokslas, meilė, seksas ir svaigalai lydi pagrindinį knygos veikėją, kuris ieško gylio ir prasmės savo dvasiniame pasaulyje, bėgdamas nuo situacijos prie situacijos, o kartais – tiesiog nuo savęs.
1951 m. išleistas amerikiečių rašytojo kūrinys buvo nepripažįstamas ir cenzūruojamas iki pat 1981 m., tačiau kartu buvo ir antras plačiausiai dėstomas leidinys JAV visuomeninėse mokyklose. Nepaisant draudimų, „Rugiuose prie bedugnės“ tapo vienu vertingiausių XX a. kūrinių ir iki šiol yra įtraukiamas į privalomų skaitinių programas mokyklose.
Antanas Škėma „Balta drobulė“
Antanas Garšva – liftininkas, dirbantis viename didžiausių Niujorko viešbučių. Slegianti vienatvė, bukinantis darbas, egzistenciniai klausimai, gyvenimas „up ir down, up ir down griežtai įrėmintoje erdvėje“ – su tokiais sunkumais kasdien susiduria lietuvių klasiko Antano Škėmos veikėjas romane „Balta drobulė“.
Ryškiausias lietuvių literatūros egzistencialistas nepateikia skaitytojui vientiso pasakojimo. Šis romanas – tai pasąmonės srautas, įsukantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, kančią, beprotystės apraiškas, praeities ir ateities akimirkas. Nors tiesos ieškantis veikėjas supranta, jog miesčioniškam pasauliui menininkai nebereikalingi, tačiau jis tiki, jog tik kūryba yra vienintelis būdas kovai prieš pasaulio absurdą.
Balys Sruoga „Dievų miškas“
Lietuvių rašytojas ir poetas Balys Sruoga 1943-aisiais metais buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje, o išgyventas patirtis aprašė 1945 m., sugrįžęs iš stovyklos, besigydydamas Birštone.
„Dievų miškas“ – svarbus nacių nusikaltimų liudijimas, kuriame autorius, pasitelkęs humorą ir sarkazmą atvaizdavo žmogaus naikinimo sistemą koncentracijos stovykloje. Beteisio, vilties nebeturinčio kalinio akimis stebimas prižiūrėtojų elgesys su įkalintaisiais, atpasakojamos bado ir nepakeliamo šalčio kančios, likimo draugų tarpusavio santykiai ir žmogaus sužvėrėjimas neteisybės gniaužtuose.
Alvydas Šlepikas „Mano vardas – Marytė“
Tikrais faktais paremtas lietuvių rašytojo, režisieriaus ir aktoriaus Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“ yra pelnęs „Metų knygos“ apdovanojimą, buvo įvertintas Lietuvos rašytojų sąjungos premija, o štai 2021 m. pasirodė jau dvyliktasis šio romano tiražas.
Tai pasakojimas apie Rytprūsių žmonių likimus, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Našlėmis likusioms vokietėms tekdavo susidurti su badu, skurdu ir prievarta, o siekdamos nuo to išgelbėti savo vaikus, jos siųsdavo šiuos į kitą Nemuno pusę – į Lietuvą. Čia jiems prigijo „vilko vaikų“ pravardė. Romanas pasakojamas per vokietaitės Renatės ir jos šeimos patirtis, o būtent frazė „Mano vardas – Marytė“ ne kartą gelbėjo mergaitę.
Antoine de Saint–Exupéry „Mažasis princas“
Laikui nepavaldi filosofinė pasaka – viena daugiausiai cituojamų knygų pasaulyje, kurią skaityti rekomenduojama tiek vaikams, tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems skaitovams.
Knygos „Mažasis princas“ istorijos centre – po planetas keliaujantis melancholiškas princas, kurį sutinka į Sacharos dykumą nukritęs lakūnas. Jis nori pažinti skirtingų planetų gyventojus ir ieško atsakymų į kartais naivius, tačiau labai tikslius klausimus. Čia aptinkamos ir žmogiškosios ydos, idealistinis požiūris į santykius, paviršutiniškas suaugusiojo gyvenimas, tačiau užvis labiausiai puslapiai yra pripildyti tyros meilės šilumos.
Paolo Coelho „Alchemikas“
Kūrinys, priverčiantis į gyvenimą pažvelgti kitomis akimis – tai Paulo Coelho filosofinė pasaka „Alchemikas“. Nors pirmą kartą išleidus šią knygą 1988 m., jos buvo parduota vos kelios dešimtys, dabar „Alchemikas“ tapo tikra legenda, o išleistų knygų skaičius viršija 150 milijonų.
Tai ne šiaip eilinė pamokanti istorija, o veikiau gyvenimo kelionė, beieškant savo asmeninės legendos, į kurią skaitytojai leidžiasi kartu su pagrindiniu veikėju, piemeniu Santjagu iš Andalūzijos. Tai pasakojimas apie jauną vaikiną, kuris ieško lobio ir siekia atrasti savo gyvenimo tikslą, tačiau pakeliui susiduria su daugybe kliūčių ir kelionės metu mokosi nepasiduoti, net kai būna labai sunku.
George Orwell „Gyvulių ūkis“
„Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus“ – įtikinanti ir bauginanti George Orwell knygos „Gyvulių ūkis“ žinutė, kaip niekad aktuali neramumų bei įtampos kupiname šiandienos pasaulyje. Deja, bet visos revoliucijos prasideda nuo kilniausių idealų, kurie greitai pamirštami ir sutrypiami, o visuomenės ir politikos ydos niekur nedingsta.
„Gyvulių ūkis“ – žinomiausia anglų rašytojo alegorinė pasaka, kurioje kalbama apie politines galias ir manipuliacijas visuomenės ideologijomis. Taikliai aprašoma, kaip utopijos vizija pavirsta į diktatūrą, kaip revoliucija, žadėjusi naudą visiems, tampa išdavyste.
Alberas Kamiu „Svetimas“
Lakoniška kalba, abejingumas išoriniam pasauliui ir absurdiškas siužetas – tai prancūzų filosofo ir rašytojo Albero Kamiu vizitinė kortelė. Vienas žymiausių jo romanų „Svetimas“ pasakoja apie alžyrietį Merso, keliaujantį į savo mamos laidotuves. Vos grįžęs iš po laidotuvių Merso jau kitą dieną linksminasi paplūdimyje ir netikėtai nušauna jauną arabą. Įvykiams įsibėgėjant, pagrindinis knygos veikėjas apmąsto savo egzistenciją ir santykį su pasauliu.
Federico Moccia „Trys metrai virš dangaus“
Italų rašytojas Federico Moccia romane „Trys metrai virš dangaus“ pasakoja apie dviejų jaunuolių – beviltiškos romantikės septyniolikmetės Babi ir devyniolikmečio chuligano, motociklininkų gaujos nario Stefano, meilės istoriją. Apie tokią meilę, kuri yra netikėta, beprotiška ir nuspalvinanti gyvenimą ryškiausiomis spalvomis. Beje, šis romanas tapo pasaulinės įsimylėjėlių tradicijos pradininku – 1992 m. išleistoje knygoje autorius aprašė, kaip pagrindiniai herojai, prisiekdami amžiną meilę vienas kitam kabina spyną ant tilto. Taip gimė iki šių dienų populiarus romantiškas ritualas.
Michail Bulgakov „Meistras ir Margarita”
Kultinis rusų rašytojo romanas „Meistras ir Margarita“ – tikras šedevras, garsiausias ir paskutinis rusų klasiko Michailo Bulgakovo kūrinys. Jame yra susipynę du romanai – viename pasakojama apie velnio atsiradimą ir išdaigas 1930-ųjų metų Maskvoje, o kitame – apie rašytoją, kuris ateistų visuomenėje rašo knygą apie Jėzų Kristų ir Poncijų Pilotą. O kur dar ir intriguojanti Meistro ir Margaritos meilės istorija! Šiuose pasakojimuose meistriškai sujungiamas rusų folkloras, fantastika, filosofija, groteskas ir netgi Biblijos motyvai.
Beje, žymiojo romano pradžia nebuvo labai sėkminga – rašytojas pirmiausia, kaip ir jo herojus romane, pats jį sudegino, sužinojęs, jog viena jo pjesių buvo uždrausta. Vis dėlto, vėliau jam pavyko atkurti romaną iš atminties, tačiau jis visuomenėje buvo pripažintas praėjus tik ketvirčiui amžiaus po jo mirties.
